PALAUK,

Kada tu paskutinį kartą gėrei
gyvenimą iš pat gelmės?
Triukšmingą dieną,
liūdno vakaro šėšėlius,
Ar rytmetinę rasą
nuo apsimiegojusios gėlės.

Kada tu paskutinį kartą laukei,
kol saulė dangų nuspalvos žara?
Atplaukiančios bangos,
prinokstančios obels palaukėj,
Kol gimusio jauniklio
prasiplėš akis akla?

Kada žvelgei tu paskutinį kartą
Kitam į atviras akis?
Matydamas tiktai
širdies plakimą jautrų,
Švelniu žvilgsniu
atverdamas slaptas mintis.

Kada verkei tu paskutinį kartą,
Gilioj ekstazėj jausdamas save
Ir virpantį nebyliai
Dievo sodrų vardą,
Alsuojantį pradžia
tavim ir pabaiga. Kada?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: