Sėdžiu kavinėje, laukiu savo “pykčio” deserto. Čia toks reikalas, kai labai ant ko nors įsiunti, viską trenki lauk, išvažiuoji pabūti su savimi ir tą pabūvimą pradedi nuo rimto deserto, nes cukraus kiekis greituoju būdu reabilituoja pirmą pasiūtimo bangą. O jo užkandus ir lengvai apsvaigus nuo išskyrusių laimės hormonų, jau galima ramiau pamąstyti, kaip čia atsipalaiduoti... Skaityti toliau →

Vaikštinėjant viename sostinės parkų, teko išvysti tokią situaciją: Kompanija palengva mynė velomobilį, kai, staiga, į juos rėžėsi nuo pakalnės ant paspirtuko įsibėgėjusi kelių metų mergaitė. Velomobilio mynėjai išsigandę sustojo, o iš paskos atbėgusi mama stvėrė parkritusią ir raudančią mergaitę į glėbį. Laimei, matėsi, kad mažoji atsipirko tik nedideliu sutrenkimu ir, žinoma, dideliu išgasčiu, bet liūdniausia,... Skaityti toliau →