KUR MES PRALEIDŽIAME ŠĮ TĄ SVARBAUS

Vesdama vienai kompanijai strateginę sesiją, susimąsčiau: štai įmonės, bent kiek plačiau žiūrinčios į savo veiklą, organizuojasi tokias sesijas, kurių metu bando išsiaiškinti savo viziją – kur link jos juda; vertybes – kokiais vidiniais principais remiantis dirba komanda; nusibrėžia strategines linijas, kaip sieks savo tikslų.
Kai kurios tai daro savarankiškai, skirdamos brangų vadovų laiką apmąstymams, diskusijoms ir sprendimams. Kitos žengia dar toliau – samdo išorės konsultantus, kad turėtų profesionalų pagalbą šiam reikšmingam darbui nudirbti. Maža to, tokius susitikimus kartoja, stebėdami ar nenukrypo nuo pasirinkto kelio.
Rimti reikalai, vienok.
O kaip šeimoje? Lyg ir svarbesnė institucija. Lyg ir visam gyvenimui. Lyg ir svarbesni tikslai. O kas nors susėda, nusibrėžia, susiderina viziją? Aptaria vertybes, kuriomis vadovausis kurdami bendrą savo ir savo vaikų gyvenimą? Ar bent pasitikrina ar jos kiek sutampa? Na, gerai, ar bent stipriai nesiskiria?
Kodėl įmonė, sukurta pinigams generuoti, tiek daug ir atsakingai skiria šiems reikalams dėmesio, o dviejų žmonių šeima, sukurta meilei puoselėti ir išleisti į pasaulį naujus žmones, dažniausiai tai daro chaotiškai, priebėgom, arba išvis niekada nesusimąsto ir tuo labiau nepasikalba ta tema?
Susieina žmonės, pradžioje mėgaujasi vienas kitu, nedrįsdami apie tai kalbėtis, kas iš baimės nubaidyti, kas iš nesupratimo, kaip tai svarbu.
Vėliau drauge laiko įpročiai ir pokyčių baimė, bet vistiek tylima šiomis temomis, nes tai laiko nėra per užpuolusius darbus, tai širdis atverti baisu.
Ir skyrybos. Arba ne pats džiaugsmingiausias nugyvenimas kartu.
Kodėl?
Kodėl negalima pažinties pradžioje, ar prieš santuoką, ar jai jau klibant atsisėsti ir aptarti:
Kokia mūsų šeimos vizija, kaip mes ją matome, ar tas paveikslėlis sutampa?
Ko mes siekiame kartu ir kiekvienas atskirai?
Kaip mūsų individualios svajonės ir norai gali gyventi kartu? Vienas kitam padėti ar bent nekenkti?
Kas mūsų šeimai yra pagrindinės vertybės? Svarbiausi prioritetai?
Kaip mes tas vertybes suvokiame, matome, galime įvertinti?
Kas mums svarbu vaikų, artimųjų, namų, pinigų, darbo, pramogų atžvilgiu?
Kas svarbu konfliktų, krizių, netekčių momentais?
Tiek daug svarbių klausimų, tiek daug reikalingo pažinimo ir tiek mažai tam suteikiamo dėmesio.
O dar liūdniau, kad prieš nusprendžiant kurti šeimą, mes nepasidarome strateginės sesijos su savimi. Su tuo, kuriuo tikrai reiks būti iki paskutinės dienos.
Ir kaip tada būti laimingu su tuo, kurio nepažįsti?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: