DABAR SVARBIAUSIA – AŠ

Būna dienų, kai pradedi stipriai pykti ant artimųjų. Jie tokie, anokie – nei padeda, nei gražaus žodžio pasako, gėlių neatneša ir, iš viso, niekuo nesirūpina, o visus rūpesčius užkrauna ant manęs, vargšės, vienos. Nuoskauda susipina su pykčiu, apsimuturiuoja susikaupusiu nuovargiu, ir visas šitas įjautrintas kunkulas, t.y. aš, nulenda kur nors į kamputy ir pradeda gailėti... Skaityti toliau →

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑