NEMATEMATINĖ FORMULĖ

Mus mokė būti gerais, paklusniais, patogiais vaikais. Už tai gaudavome tėvų meilę ir dėmesį. Mes išaugom gerais, paklusniais, patogiais suaugusiais. Už tai tikimės gauti kitų meilę ir dėmesį.

Bet kažkodėl ši formulė taip nebeveikia. Mes stengiamės, vargstame, bandome įtikti visiems, nepaisydami to, kad pervargstame, nepaisydami to, kad jaučiamės nemaloniai, nepaisydami to, kad vistiek kiti neįvertina mūsų aukojimosi taip, kaip mes tikimės.
O mes laukiame, trokštame, kad kiti perskaitytų mūsų mintis, savaime suprastų mūsų lūkesčius, bet iš anksto nuteisiame žmones, kad jiems nepavyks mūsų patenkinti, nes taip visada juk buvo.

Retai kas įtinka mūsų norams ir pakankamai mums atsilygina savo dėmesiu ir meile. Ir tada mes kenčiam nuolatinius skaudžius nusivylimus. Aukojamės ir kenčiame, aukojamės ir kenčiame.

Kodėl? Nes formulė pagal kurią mus augino netinka suaugusiems. Ją reikia keisti.
Niekas nesuteiks laimės tokios, kokios tu nori, kol tu pats nežinai, ko nori.  O tu per daug užsiėmęs įtikdamas kitiems, kad pažintum savo poreikius ir norus.

Ar žinai, kaip reikia mylėti, gerbti save? Ne, palauk, ar žinai, KĄ reiškia mylėti, gerbti save?

Koks elgesys tau patinka? Koks kelia susižavėjimą, pakylėjimą, gaivumą, švelnumą, jukumą, meilumą, žaismingumą, valiūkiškumą, romantiškumą, svajingumą, lengvumą?

Koks kelia pyktį, skausmą, baimę, atmetimą, suirzimą, pasidygėjimą, apatiją, nerimą, įtampą, spaudimą?

Moki pažinti šiuos jausmus savyje? O gal pradžiai nori pasiskaityti apie juos enciklopedijoje, nes niekad nesusimąstei apie tai?

Moki juos išreikšti? Ar viską suvedi tik į “gerai“ ar “blogai“?

Moki sau ir kitam žmogui pasakyti, ką junti dėl jo vienokio ar kitokio elgesio?

Moki kitam plačiai padėkoti už malonius pojūčius?
Ar tik susigūžti ir numyki: “ne…, nereikėjo…“

Moki kitam nustatyti ribas už nesmagius potyrius?
Ar tik vaikštai į seminarus, kur moko pasakyti “ne“, tada, kai nori pasakyti “ne“?

Manai yra kieta nerodyti savo jausmų kitiems ir būti gąsdinančiu laukinių vakarų kaubojumi su cigarete dantyse?
Arba būti geležine ledi, žvilgsniu stingdančia kraują gyslose?

O gal tai tiesiog emocinis nebrandumas? Gero, patogaus, paklusnaus vaiko, kurio kūnas suaugo, o dvasia liko pagal seną formulę?

O gal reikia jau keisti formulę?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: