TIKĖK, MIELOJI DRAUGE

Paverk, paverk mieloji drauge,
Tegu išbėga skausmas lietumi –
Kai baimės šaltkrėtį virpėsi širdimi,
Lig dugno skilus laimės taurei –
Nepaisant visko, tu tikėki savimi.

Naktis giliausią tamsą išskleidžia prieš aušrą,
Šalia juodų klavišų pianino glaudžiasi balti –
Užgesus šviesai paskutinėje vilty,
Sustok, įsiklausyk – išgirsi sielos šauksmą,
Tikėki juo, tikėki savimi.

Nauju žingsniu pakildama iš dugno,
Nedrąsiai smėlio taką pėdom liesdama,
Tu neieškoki kelrodės žvaigždės, gana.
Didi jėga slapčiausioj vietoj tūno –
Savim tikėki visada.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: