KAIP AŠ ILSĖJAUSI

Nusprendė vieną kartą vienerių metų judraus (labai švelniai tariant) vaikučio mama vakare nueiti į vonią ir atsipalaiduoti. Jau matau užjaučiančią šypseną jūsų veide ir nė kiek dėl jos nepykstu, bet visi mes turime iliuzijų ir, kartais būna taip, kad pasiilgus šilumos ir ramybės, išsiskleidžiam šezlongą šalia veikiančio vulkano ir įsivaizduojame, kad deginamės saulės atokaitoje ir... Skaityti toliau →

TIKĖK, MIELOJI DRAUGE

Paverk, paverk mieloji drauge, Tegu išbėga skausmas lietumi - Kai baimės šaltkrėtį virpėsi širdimi, Lig dugno skilus laimės taurei - Nepaisant visko, tu tikėki savimi. Naktis giliausią tamsą išskleidžia prieš aušrą, Šalia juodų klavišų pianino glaudžiasi balti - Užgesus šviesai paskutinėje vilty, Sustok, įsiklausyk - išgirsi sielos šauksmą, Tikėki juo, tikėki savimi. Nauju žingsniu pakildama... Skaityti toliau →

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑