DRAUGYSTĖS VIRAŽAI

Aplinka ne šiaip sau mus veikia. Ji netgi formuoja mūsų genetiką. Naujosios biologijos tyrėjas Briusas Liptonas, iškėlęs hipotezę, kad mūsų DNR kodo formavimuisi įtaką turi ne tik paveldimumas, kaip tvirtina darvinistinės biologijos šalininkai, bet ir ląstelę supanti aplinka. Mokslininkas savo knygoje „Tikėjimo biologija“ rašo: „Problema ta, kad 99 procentai visuomenės – „eilinė publika“ – dar tebesilaiko pasenusių ir neveiksmingų įsitikinimų, kad jie yra genų aukos, todėl susitaiko su visais savo trūkumais ir ligomis. Tai pati baisiausia šiuolaikinio žmogaus klaida… modeliuodamas ląstelių bendruomenių veiklą, aš padariau išvadą, kad esame ne genų aukos, o savo likimo šeimininkai, gebantys gyventi be ligų ir susikurti gyvenimą kupiną ramybės laimės ir meilės.“
Įsivaizduokite, pasirinkdami savo aplinką, taipogi ir draugus, jūs ne tik kuriate savo kasdienį gyvenimą, bet ir formuojate genofondą, kurį kaip dovaną arba kaip naštą perduosite savo palikuoniams.
Kaip manote, ar jūsų atžalos jums padėkos už jūsų palikimą?

 Draugystė – bendravimas tarp žmonių, kurie palaiko artimus, meile ir pasitikėjimu grįstus santykius. Taip sako žodynas, o ką sako šventraščiai ir dvasiniai mokytojai:
Budistų vienuolis Thich Nhat Hanh savo knygoje „Gyvasis Buda, Gyvasis Kristus“, kalbėdamas apie bendravimo ir bendruomenės svarbą žmogaus dvasiniam augimui, draugystę vadina kaip savęs pažinimo procesą: „Kai suprantame kitą žmogų, galime geriau suprasti save. Kai geriau suprantame save, geriau suprantame kitus.“
Biblijoje dėstomas Jėzaus mokymas bendravimo svarbą, įvardiną kaip kertinę sąlygą svarbiems dvasios tikslams pasiekti: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir Aš esu tarp jų“.
Vedų šventraščiuose draugystei suteikiama ypatingai galinga reikšmė – sekdami šiuo mokymu, mes galime vystyti draugiškus santykius su pačiu Dievu. Bhagavadgytoje aprašytas filosofinis pokalbis prieš Kurukšetros mūšį tarp didžiojo karžygio Ardžunos ir jo draugo Krišnos, Dievo įsikūnijimo formos, rodo draugų elgesio etaloną: Ardžuna susvyruoja prieš lemtingą sprendimą, tuo tarpu Krišna išklauso jo abejones, kantriai ir su meile atsako į visus jo klausimus, bet tuo pat metu nepalenkiamai, reikliai skatina jo pareigą kovoti ir atlikti savo pareigą.
Draugystė – tai nėra vien pasitenkinimo šaltinis bendraujant su mums patogiais, nuolat pritariančiais žmonėmis. Santykiai nebijantys konfliktų, nepatogių kalbų, savianalizės ir gilaus įsiklausymo į kitą žmogų ir jo pasaulėžiūrą, – tai nuolatinis, vertingas savęs pažinimo procesas skatinantis dvasinį augimą ir aukščiausių gyvenimo tikslų siekimą.
Ką jūs randate savo drauguose? Ir ką jie randa jumyse?

 Aštriausias beigi įžvalgiausias pažinimas vyksta konfliktų metu, kurie apnuogina santykį ir leidžia bent trumpam nusimesti apgaulingo prielankumo kaukę, laikomą ne ko kito, kaip baimės būti atstumtam. Kitas klausimas, kaip konfliktas valdomas – ar siekiant ištėkšti visas susikaupusias nuoskaudas kitam be noro suvokti savo atsakomybę dėl susiklosčiusių nesusipratimų ar kaip noras išspręsti santykių lygtį siekiant didesnio abipusio pažinimo, savęs ir artimo savo.
Ar susimąstote po konflikto su draugais, kokia buvo jūsų atsakomybė dėl susiklosčiusios situacijos?

Kodėl vieni turi daug draugų, o kiti, patys nesuvokdami priežasčių turi tik vos vieną kitą artimesnį žmogų? Romos filosofas Markas Tulijus Ciceronas traktate apie draugystę rašė: „Draugystė įmanoma tik tarp dorų žmonių“, toliau apibūdinęs dorą žmogų, kaip tokį, kurio kasdieniai veiksmai nekelia klausimo dėl jo garbės, tyrumo, teisingumo ir tolerantiškumo.
Įsivaizduokite pažįstamą, kuris galvoja apie jūsų gerovę, esant reikalui nesavanaudiškai jums padeda, nuoširdžiai klauso, kai jūs šnekate, džiaugiasi jūsų pasiekimais. Ką jaučiate? Natūralų norą su juo bendrauti, palaikyti santykius, būti jo artimoje aplinkoje, padaryti jam ką nors malonaus, tiesa?
O kokie jausmai sukyla, kai jaučiate šalia savęs pavydų, lengvai įsižeidžiantį, artumo bijantį asmenį, kuris bendraudamas su jumis iš anksto kelia didelius lūkesčius, tikėdamasis, kad jūs jam būsite toks, kokį jis įsivaizduoja ir darysite tai, ką jo akimis turi daryti draugai? Ar norisi būti su tokiu žmogumi, bendrauti, atsiverti?
Be abejo, yra skirtingi žmonių charakteriai, kurių vieni atviresni, drąsesni, besimėgaujantys didele kompanija ir gausiomis pažintimis, kai tuo tarpu kiti labiau pripažįsta vienatvę, jaučia malonumą bendraudami siauresniame artimų žmonių rate. Viskas yra gerai, tol kol žmogus mėgaujasi ir jaučia pilnatvę bendraudamas su didesniu ar mažesniu kiekiu žmonių. Bet kai tokius santykius lemia baimė būti vienišam, atstumtam ar įskaudintam, t.y. kai jūsų santykius su draugais ar jų nebuvimu lemia baimės, per dideli lūkesčiai, agresija, tokiu atveju neverta slėptis po intraverto, ekstraverto, choleriko, sangviniko ar kitokiomis etiketėmis ir atvirai sau atsakyti į klausimą – ko aš ieškau arba ko aš vengiu draugystėje su kitais. Jūsų savijauta – sąžiningiausias atsakymas galvojant apie tokius klausimus.
Kaip jaučiate, ar norisi šalia jūsų būti? Kodėl?

Vienok, mūsų lūkesčiai draugams yra perdėm sukelti ir nors aukščiau minėtas M.T. Ciceronas rašė: „Draugą nelaimėje pažinsi“, galima stebėti, kaip mes linkę piktnaudžiauti šia tiesa, versdami savo draugus tapti nuolatiniais nemokamais psichologais, psichiatrais ar nuodėmklausiais. Kiekvienam žmogui būtina išsišnekėti, ypatingai jei jis neužsiima jokia kita meditacinės saviraiškos forma, nes taip susidėlioja rišlios mintys, o, tuo pat metu, ir tikėti bei netikėti atsakymai apie iškilusius klausimus ar susiklosčiusias painias situacijas gyvenime, visgi tai nesuteikia mums leidimo nuolat spręsti savo psichologinių-asmeninių klausimų draugų laiko bei dėmesio sąskaita.
„Aš nepasitikiu visokiais ten psichologais“, – dažnai girdima frazė iš žmonių , kurie, deja, nesibodi savo nepasitikėjimu pateisinti mokamos ir, svarbiausia, būtinos žmogui, paslaugos vengimą, bet mielai krauna savo sunkias istorijas artimiesiems. Žinoma, dažnai draugams norisi pasiguosti, pasitarti, išgirsti jų nuomonę ir tai yra natūrali santykių dinamika, bet tokiu atveju, pastebėkite save ir įvertinkite, kiek laiko bendraudamas su draugu, jūs skiriate nejaukioms, skausmingoms, negatyvioms istorijoms ir kiek laiko mėgaujatės džiaugsmingais, įkvepiančiais, maloniais pokalbiais, kurie pakelia jūsų artimajam nuotaiką, pripildo energijos ir užkuria gyvenimui?
Ar jūsų draugystėje ima viršų džiaugsmingos patirtys ir pokalbiai?

Lietuvių liaudies patarlė teigia: „Parodyk man savo draugus ir aš pasakysiu, kas tu esi“. Remiantis savo aplinka, jūs galite netgi žvilgtelėti į savo ateitį. Atlikite testą, kurio pagalba, galite sužinoti savo bent penkerių metų perspektyvas tuo atveju, jei nieko per šiuos metus labai nekeisite.
Užsirašykite penkių arba, dar geriau, dešimties, jei tiek turite, dažniausiai jus supančių žmonių vardus stulpeliu ir šalia jų kiekvieno parašykite: kiek daugmaž jis uždirba, kokia jo sveikata, vertinant nuo 1 iki 10. Naudodami analogišką vertinimo skalę, sužymėkite, kiek jie laimingi šeimoje, kaip jiems sekasi karjera, kiek smagus jų laisvalaikis ar kiti jums aktualūs dalykai. Sužymėję visas skaitines reikšmes, apskaičiuokite kiekvieno stulpelio vidurkį – tai ir yra jūsų ateitis.
Ar patenkinti jus supamos aplinkos įtaka?

Prieš du metus Lietuvoje viešėjo Dvasinis mokytojas Radhanatha Svamis, Vaišnavų sanjasis bei Bhakti-jogas. Po jo knygos „Kelionė namo“ pristatymo, visi norintys stojome į ilgą eilę autografo. Gavusi parašą ant vienos knygos, ištiesiau kitą: „Tai mano draugei“, – tariau. „Visi yra tavo draugai“, – atsakė jis maloniai šypsodamasis.

Išmokime kiekvieną dieną
Surasti savo širdžiai draugą dar po vieną.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: