NEREIKIA? AR TIKRAI?

– Kodėl tu nenori, kad tau padėtų?

– Nes nenoriu likti skolinga.

– Bet gi tavęs niekas neprašo atsilyginti, tu gali likti tiesiog dėkinga.

– O tai ne tas pats?

– Ne. Kai lieki skolinga, tu tiesiog galvoji, kaip atsilyginti ir uždaryti šį santykį, ar neduok Dieve, jis ko nors paprašys, ko tu nenorėsi, bet tada jau privalėsi atlikti. Tai visiškas situacijos nekontroliavimas.

O likti dėkinga, tai tiesiog leisti sau jausti nuolatinį ryšį su padėjusiu žmogumi ir žinoti, kad esant reikalui, tu padėsi kiek galėsi ir norėsi, ir ne iš skolos jausmo, o iš meilės.

………………………………………………………………….

Ar dažnai tariate šiuos žodžius:

  • Nesivarginkite, tikrai apsieisime.
  • Tu tik nieko dėl mūsų nedaryk.
  • Labai pagelbėjai, net nesmagu kažkaip.
  • O tai kiek man tai kainuos? Nieko? Ne, ne, taip negalima.

Ar susimąstėte, kodėl dėl jūsų negalima padaryti, ką nors gero šiaip sau, nes tiesiog taip norisi? Kodėl neleidžiate būti ta, kuria rūpinamasi, kuriai padedama, kurią norisi pamaloninti?

Mes tiek pripratę kitais rūpintis, kad užmirštame save. Ir, patikėkite, su kuklumu ar gerumu tai neturi nieko bendra. Tai yra paprasčiausia PUIKYBĖ. Tuomet, kai nesinori būti „silpnesniojo“ pusėje, kai norisi kontroliuoti situacija duodant ir būti tais, kurie viską gali.

Gyvenime buvo nemažai atveju, kai išdidžiai (aišku, tai labai slėpdama ir netgi pati to nesuprasdama) sakydavau siūlantiems pagalbą: „ne, ačiū, nereikia“, o tuo labiau, apie pagalbos prašymą net galvoti sau neleisdavau. Ir kas iš to? Dabar turiu galimybę didžiai tarti: „viską pasiekiau pati“, bet nuo to nebuvo nei lengviau gyventi, o ir dabar ant širdies, ištarus šiuos žodžius, nepasidaro gera ar džiugu, tik lyg voratinklis užslenka vangus išdidumas, atmiežtas stipriai užsimaskavusiu aukos vaidmeniu.

Dabar pati, pasiūlydama kam nors pagalbą, girdžiu tokius pat atsisakymus. Ir koks jausmas, kai girdi neigiamą atsakymą, nors žinai, kad tam žmogui reikia pagalbos? Nemalonus.

Taigi kodėl taip vyksta? Patraukime visas mandagybes ir neadekvatų kuklumą į šoną. Jums gera daryti gera? Gera matyti šypsenas kitų akyse, kai jie būna kuo nors pamaloninti, apdovanoti, pagerbti? Tai suteikite šią galimybę ir kitiems. Leiskite sau nuoširdžiai, atvirai, dėkingai ir paprastai džiaugtis, tuo ką gaunate. Nemenkinkite savęs ir kitų pastangų.

Dar daugiau. Jei jums sunku priimti mažas dovanėles, paslaugas, pagalbą, kaip jūs priimsite dideles likimo dovanas ir galimybes? Kaip Dievas/Visata/Gyvenimas galės jus apdovanoti per kitus žmones, per įvykius jei jūs trypčiojate „kukliai“ nuleidę akis ir tik baimingai burbate: „Oi, ne, ką jūs, man nereikia…“.

Nereikia, tai nereikia. O gal būtų visai smagu?

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: