STEBUKLINGA PILIULĖ

– Tai kaip sekasi?
– Ai tai žinai, gyvenam, dirbam. Va truputį sveikata šlubavo, po poliklinikas teko pavažinėt. Darbe čia sukrito reikalų, tai sėdėjau iki išnaktų kelias dienas, draugė va skiriasi, reikėjo guost. Taip ir sukuosi.
– O kas gero?
– Tai šiaip viskas gerai…

Pažįstamas pokalbis? Kiek dėmesio, detalių ir laiko skiriame aptarti nemalonias situacijas? O kiek malonias? Ką reiškia viskas gerai? Iš ko tas VISKAS susideda?

Ar ryte tavo vyras, žmona, vaikas, draugas tau nusišypsojo? O gal padarė arbatos? Ar saulė švietė taip greičiau išsklaidydama snaudulį? O vėjas glostė einant ryte į darbą? O kamštyje nusišypsojo pakeleivis? O tu jam? O gal išgirdai įkvepiančią istoriją apie kaimynę, kuri apsodino ir puoselėjo gėles daugiabučio kieme, o paskui ją bendruomenė ir įdarbino už jos pastangas? O gal darbe kolegos smagiai juokavo? Linksmino tavo dieną? O gal kokių faktų įdomių, bet niekam nereikalingų sužinojot visi kartu? O gal pietavot smagiai besiplepėdami? O gal brolis/sesuo/draugas/giminaitis parašė mielą žinutę? O gal grįžus iš darbo visi jaukiai ir skaniai vakarieniavot su pačiais artimiausiais? O gal vakare prieš miegą šeima apsikabino vieni kitus ir pasakė myliu?

Papasakok apie tai. Ir padėkok. Už kiekvieną smulkmeną, džiuginančią, šildančią, svaiginančią, gražią. Ir už niūresnę, liūdnesnę, keistesnę. Už jas irgi padėkok.

Sako, nėra stebuklingos piliulės, kad būtum laimingas. Bet, žinokit, yra. Netikit? Prašau – DĖKINGUMAS. Bėda tik ta, kad ją reikia gerti kasdien. Ir, kiek įmanoma, dažniau.

Norit pasitikrinti, kiek šiai dienai esate laimingas? Parašykite 108 dalykus, už ką esate dėkingi. Nesigavo? Tada bent savaitę rašykite kasdien po 10 dalykų, už ką esate dėkingi dienai ir po savaitės pakartokit 108. Gerkit šias piliules tokiom dozėm, kol organizmas pats įpras natūraliai gamintis šiuos vaistus.

Tai, už ką dėkojate, bus, augs ir dauginsis. Čia ir yra didžiausias stebuklas.

O jei esat toks visas nuskriaustas gyvenimo ir neturit už ką dėkot, tada bent padėkokite kiekvieną rytą, dar lovoje gulėdami, kad galite ištiesti rankas į viršų. Kodėl? Nes jums vis dar netrukdo karsto dangtis.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: