MIRUSIŲJŲ PRIVILEGIJA

Juk lengva kurt dailias eiles jau mirusiems –
Iš gilumos atsigini tik malonias akimirkas.
Karčiam siužetui didžiai mosteli ranka –
Et, ką jau ten, atleidžiu, juk jau nebėra.

Nėra daugiau su kuo kardais kryžiuoti,
Geluonio šūvį gauti ir vaitoti
Apie sulaužytus širdies vartus
Ir prasiveržusius gilyn žodžius karčius.

Nėra iš ko nesitikėti išdavystės
Ją gauti, kaltint lūkesčių vagystėm.
Nėra ir ko pačiam sužeist,
Suklyst, įskaudint ir nuteist.

Gyvenimui užvėrus medžio skrynią,
Pakyla uždanga iliuzijų žaidynėms –
Spalvoja portretus prisiminimai
Linksmynės aštunta nata.

Juk lengva kurt dailias eiles jau mirusiems,
Kai jie gyvena vien tik tavo širdyje.

 

 

 

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: