MŪSŲ VERTYBĖS

Šiandien viešėjom nedideliame Lietuvos mieste. Čia turėjo vykti muzikos diena, ta proga, išėjom pasižvalgyti po centrą. Deja, pora valndų nuo šventės pradžios, jau nieko neradom. Keletą jaunuolių, stoviniuojančių vienoje vietoje, pora jaunų šeimų, kitoje. Tiek tos šventės ir žmonių. Bet už tai tuštėjantys namai praktiškai visi atrenovuoti, nelabai naudojamos gatvės restauruojamos iš pagrindų, o žmonių... Skaityti toliau →

BUVAU KALĖDOSE

Prekybcentrių Feisbuko Kolektyvo Kamščių Prie stalo Prie televizoriaus Prie telefono Ant sofos. Praėjo. Velnias, rodos, kažką pamiršau.

KAI PAPRASTA YRA SUDĖTINGIAUSIA

Atrodo, taip paprasta prieiti prie žmogaus, praverti burną ir... Pasakyti... man labai svarbu pajausti tavo meilę, rūpestį, globą. Paprašyti... apkabink mane, pasakyk, kad myli, ar tiesiog pabūkime tylomis šalia. Prisipažinti... pasiilgau pabuvimo su tavimi, noriu, kad ištartum, jog esu reikalingas tau žmogus. Atrodo paprasta. Priėjai, pravėrei burną ir pasakei. Bet kodėl tai sudėtingiausias pasaulyje dalykas?... Skaityti toliau →

KURIS ŽAIDIMAS GERESNIS?

Mes praktiškai visuose santykiuose žaidžiam žaidimą: “kuris teisus?” Ieškom kaltų, aptarinėjame kitų klaidas, piktinamės visais nesusipratėliais, kurie tik sugeba ką nors sugadinti, ar ko nors nepadaryti. O iš tiesų, visa tai darome norėdami pabrėžti SAVO teisumą, pakelti SAVO savivertę. Ir labai liūdna, kai savo savivertę keliame kitų nuvertinimo sąskaita. Čia kaip klūpantis ant kelių žmogus,... Skaityti toliau →

PALAUK,

Kada tu paskutinį kartą gėrei gyvenimą iš pat gelmės? Triukšmingą dieną, liūdno vakaro šėšėlius, Ar rytmetinę rasą nuo apsimiegojusios gėlės. Kada tu paskutinį kartą laukei, kol saulė dangų nuspalvos žara? Atplaukiančios bangos, prinokstančios obels palaukėj, Kol gimusio jauniklio prasiplėš akis akla? Kada žvelgei tu paskutinį kartą Kitam į atviras akis? Matydamas tiktai širdies plakimą jautrų,... Skaityti toliau →

Create a website or blog at WordPress.com | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑